Tikiu, kad kiekvienas turime vidinės jėgos įveikti sunkumus

Su šventėmis! 🎄🎄 Tegul šis laikas tampa pauze, kurioje nutyla triukšmas ir prabyla tai, kas tikra. 🤫 Tegul artėjantys metai veda arčiau savęs, padeda susitikti su savimi be baimės ir atrasti daugiau pilnatvės bei prasmės. 🔥🔥

Išsivaduojant iš aukos vaidmens. Kasdienybėje vidada sutinkame ir aukų, ir agresorių. Tiek vyrų, tiek moterų. Kur yra agresorius, ten yra ir auka. Kur yra auka, ten atsiranda ir agresorius. Agresoriaus galia labai traukia. Sukūrus santykį, auka pamažu ima gyventi pagal agresoriaus taisykles, vertybes, jo požiūrį į pasaulį. Pirmuosius signalus, kad kažkas negerai, auka nutildo. Auka ima tikėti, kad be agresoriaus negali gyventi ar spręsti sunkumų, ir taip tampa nuo jo priklausoma. Auka tampa agresoriaus jėgos dalimi. „Susitapatinimas su agresoriumi“ yra gynybinis mechanizmas: kai auka ko nors bijo, ji perima agresoriaus požiūrį ir nuomonę, paneigdama savąjį. Auka praranda ribas, užmiršta, kas yra pats, ir ima matyti pasaulį agresoriaus akimis. Tai suteikia iliuziją – lyg būtum stiprus. Viltis turi žlugti. Buvimą auka palaiko viltis, kad agresorius pasikeis. Destruktyvumą, kurį jis įkūnija, galima ilgai pakęsti, tikintis, kad kada nors bus geriau. Tačiau daug lengviau jį įveikti, kai destrukcija sustabdoma laiku, kai su ja kovojama ryžtingai. Dažniausiai agresorius nesikeičia. Destruktyvios jėgos kartojasi tol, kol lieka nesustabdytos. Svarbu atgaivinti tai, kas gyvenime liko nepaveikta agresoriaus ir aukos sistemos. Kartais atrodo, kad iš agresoriaus ir aukos santykio nėra išeities, tik mirtis. Tačiau padėti gali žmonės iš praeities ar specialistai. Tai ryšiai, kurie neturi nieko bendro su agresoriumi. Norint įveikti agresorių reikia tapti agresoriumi. Su destrukcija visada kovojama ryžtingai ir be gailesčio. Tuomet pats agresorius tampa auka. Viskas tik į gerą. Atsisakius agresoriaus-aukos komplekso, energiją, naudotą spręsti santykius, galima nukreipti į prasmingus gyvenimo planus. Ką daryti? Labai svarbu prisiminti, kas buvai prieš tapdamas auka, ir kokių resursų vis dar turi. Esminis klausimas: kuo dar gali remtis? Kad netaptum agresoriumi ar auka, labai svarbu nuolat rūpintis savo vertės jausmu, patiems priimant atsakomybę už savo gyvenimą. Nepamirškite pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #gyvenimokokybė #augimas

Perfekcionizmas nėra sveika Perfekcionizmu dažnai didžiuojamasi. Aš nesu perfekcionistas, neturiu polinkio sau ar kitiems kelti pernelyg aukštus reikalavimus. Tačiau susiduriu su tuo, kad aplink vertinamas kruopštumas, aukšti standartai, tobulumo siekimas. Todėl „esu perfekcionistas“ gali skambėti kaip pasididžiavimas arba pasigyrimas. Perfekcionizmas yra apie tikėjimą, kad „būsiu vertas tik jei būsiu tobulas“. Perfekcionizmas niekada nesuteikia pasitenkinimo. Sėkmė jaučiasi tuščia, o nesėkmė yra katastrofiška. Psichologai teigia, kad perfekcionizmas kyla ne iš noro siekti aukštumų. Perfekcionizmas kyla iš baimės būti nepakankamu, nemylimu ar nesaugiu, jei nebūsi tobulas. Perfekcionizmas susijęs su depresija, valgymo sutrikimais, nerimu, atidėliojimu, taip pat ir su savižudybės rizika. Dažnesni lėtiniai susirgimai (opos, hipertenzija, artritas, lėtiniai skausmai). Perfekcionistai dažnai vėluoja kreiptis pagalbos, bijodami parodyti „netobulumą“. Perfekcionizmas gina nuo gėdos. Gėda kyla iš jausmo, kad „esu nepakankamas toks, koks esu“. Perfekcionistai tiki: „jei būsiu nepriekaištingas, niekas nepamatys mano trūkumų – ir nepatirsiu gėdos.“ Tai tampa gynybiniu šarvu: klaidų nedarysiu → manęs nekritikuos → jausiuosi saugus. Kaip padėti perfekcionistui? Žmogui nereikia būti tobulu. Užtenka jaustis, kad esi svarbus, unikalus, nepakeičiamas. Perfekcionizmą dažnai maitina jausmas, kad esi nesvarbus. Perfekcionistui gali padėti parodymas, kad matai jo netobulumą, tačiau besąlygiškai jį priimi, kad kitas yra svarbus. Svarbu priimti savo netobulumą. Netobumas yra žmogiška. Svarbiausia yra priimti savo netobulumą, jaustis svarbiu ir matomu nepriklausomai nuo to, koks esi. Svarbu suprasti, kad esi pakankamas toks, koks esi. Yra visiškai normalu siekti daugiau, tačiau nenormalu, kai tai „nužudo” tave. Nepamirškite pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas #augimas

5 priežastys, kodėl Jungas įdomus šiandien Sapnai ir simboliai. Jungas pasiūlė archetipų ir kolektyvinės pasąmonės idėjas, kurios padeda interpretuoti sapnus, filmus, knygas ar net reklamas. Šiuolaikinė kultūra – nuo „Žvaigždžių karų“ iki „Barbie“ – persmelkta mitinių motyvų. Individuacija. Individuacija – tai procesas, kai žmogus palaipsniui tampa tuo, kuo iš tikrųjų yra. Šiandien daug žmonių nusivylę tuo, ką veikia, ieško savęs. Jungo mintis, kad kiekvienas žmogus turi savo individuacijos, savasties atradimo kelią, labai rezonuoja tokius ieškojimus. Šešėlis. Jungas moko pažinti savo tamsiąsias puses, o ne jas slėpti. Jungas tai vadino „šešėliu“. Tai tos mūsų asmenybės pusės, kurių nenorime matyti. Tai baimės, pavydas, pyktis, gėda ar net nerealizuoti talentai. Nepažindami šešėlio prarandame dalį savęs. Jungė priešybes. Jungas nuolat pabrėžė, kad žmogaus psichika pilna priešybių ir mūsų augimas vyksta mokantis jas ne slopinti, o sutaikyti. Jungas tikėjo, kad tik susitaikę su savo priešybėmis tampame visuma. Tai šiandien atrodo labai patrauklu. Įkvėpimas terapijai ir menui. Jungas pirmasis pabrėžė, kad sapnai yra pasąmonės kalba, kuri gali padėti gydyti. Jungo darbai parodė, kad piešimas, rašymas, fantazijų vizualizavimas yra būdas pažinti save. Terapijos tikslas tampa padėti žmogui tapti savimi. Be to… Jungas sukūrė žodžių asociacijų testą. Šiame teste žmogus pasako pirmą į galvą atėjusį žodį, laisvai asocijuodamas jį su pateiktu žodžiu, vaizdu ar kitu stimulu. Šis metodas iki šiol naudojamas psichologijoje. Jungo teorija pagrįstas Myers–Briggs asmenybės tipų indikatorius – vienas žinomiausių asmenybės testų pasaulyje. Stiprybė slypi viduje. Jungistinėje terapijoje tyrinėjami sapnai, vaizdiniai, pasąmonės simboliai kaip būdas pažinti save. Ji moko, kad pagalbos nereikia ieškoti vien išorėje. Stiprybė dažnai slypi pačiame žmoguje. Ji tinka tiems, kurie nori suprasti nesąmoningą savo dalį ir išmokti gyventi autentiškiau, pagal savo tikrąją prigimtį. Nepamirškite pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #asmeninisaugimas #augimas

Apie vienatvę Vienatvė įtraukia į užburtą ratą: kuo labiau atsitraukiame nuo kitų, tuo sunkiau tampa užmegzti ryšį su kitais. Turbūt reikia atsakyti: Ar gali būti, kad vienatvė yra mūsų pasirinkimas? Kas iš tikrųjų vyksta su mumis? Ir ką galime dėl to padaryti? Tavo smegenys nesukurtos vienatvei. Mūsų smegenys skirtos gyventi bendruomenėse. Prieraišumo teorija sako, kad jau gimę mes mokame kurti saugius ir šiltus santykius su kitais. Tačiau vienatvė yra ne tik jausmas. Ji veikia ir mūsų smegenis, ir elgesį. Kuo labiau jaučiamės vieniši, tuo labiau užsidarome. Pradedame nepasitikėti kitais, bijome atsiverti. Ir taip su laiku mums tampa vis sunkiau su kažkuo bendrauti. Trys mažos, bet veiksmingos praktikos: 1. Mikrosąsajos. Ryšiui nereikia ilgų pokalbių. Užtenka mažų gestų: trumpos žinutės, komplimento praeinant, akimirkai stabtelti išklausyti. Tokie mikro-veiksmai pažadina mūsų vidinius ryšio mechanizmus ir kuria saugumą. 2. Susikurk „trečiąją vietą“. Sociologas Ray Oldenburg siūlo rasti „trečiąją vietą“ – erdvę už namų ir darbo, kur gimsta bendruomenė. Eik į tą pačią kavinę kas savaitę. Prisijunk prie klubo. Susikurk tradiciją su kitais – vakarienę ar žaidimų vakarą. Tai ne networkingas, tai tikros bendruomenės kūrimas. 3. Tiesiog būk kartu. Pagal polivagalinę teoriją, nervų sistema nenusiramina viena. Pagal ją, bendrumo jausmui reikia bendros emocinės būsenos. 10 minučių tyloje su kitu žmogumi. Eik pasivaikščioti su kitu. Tiesiog sėdėk greta. Nebūtina nieko spręsti. Kartais pakanka būti kartu. Ką daryti? Ryšys su kitais ne prabanga, tai būtinybė. Svarbu nemalšinti ilgesio. Nesirinkti pakaitalų vietoj tikro buvimo su kitu. Vaistas vienatvei – akių kontaktas. Tikras klausimas. Tikras atsakymas. Leisk kitam bent truputį priartėti. Nepamirškite pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas #augimas

Kaip priimti gyvenimą keičiančius sprendimus Tai esmingai svarbi tema. Gyvenime dažnai susiduriame su sudėtingais pasirinkimais, kurie paliečia visą mūsų gyvenimą. Daugybė gyvenimo situacijų priveda mus prie būtinybės priimti sprendimus, galinčius pakeisti visą ateitį. Kartais tiesiog privalome apsispręsti, o sprendimas nulems mūsų gyvenimo kryptį. Dvi pagrindinės sritys – karjera ir santykiai. Daugeliui profesinis kelias ar pašaukimas kelia esminius klausimus: Kas aš iš tikrųjų esu? Ko iš tiesų noriu? Tą pat galima pasakyti ir apie santykių sritį: Ar verta pradėti galimai gyvenimą pakeisiančius santykius? O gal tenka spręsti, ar likti ilgalaikiuose santykiuose su žmogumi, su kuriuo netgi sukurta šeima – tai vienas sunkiausių pasirinkimų. Tokiose situacijose dažnai mumyse siaučia stiprūs jausmai ir emocijos. Tai apsunkina gebėjimą aiškiai mąstyti ir susivokti, ką pasirinkti. C. G. Jungo teigimu, tokiose situacijose ypač svarbi mūsų savimonė ir tapatybės jausmas. Kaip rasti kelią sprendimų labirinte? Tokiais momentais svarbu apsvarstyti visas priežastis, jausmus ir galimus pasirinkimus. Tačiau net ir tada galime jaustis pasimetę. Gyvenimą keičiantys sprendimai ir naujas kelias. Kaip sakė Jungas, kartais tampame sprendimo aukomis, kai sprendimas priimamas nepaisant mūsų širdies ar giluminio jausmo. Turime mokytis išgirsti save. Ne tik tai, ką galvojame, bet ir ką jaučiame giliai viduje. Kai atrodo, kad viskas išsemta ir nežinome, kur eiti toliau, Savastis gali tyliai pasiūlyti kitą kelią. Jei turime drąsos ją išgirsti. Kaip rasti ryšį su Savastimi? Sapnai yra vienas pagrindinių Savasties balsų: „Ką sapnas nori man pasakyti apie mano sprendimą?“ Padeda aktyvi vaizduotė (Jungo metodas), sąmoningas dialogas su vidiniais vaizdiniais (vidiniu vaiku, šešėliu ar būsimu „aš”). Svarbu vidinis dialogas ir refleksija: „Ką iš tiesų jaučiu?“ „Ko mano gyvenimas dabar iš manęs nori?“ Nepamirškite pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas #augimas

Laukiant, kol prasidės tikras gyvenimas. Kaip atrodo tavo kasdienybė? Daug kas sako: „Darbo dienos atrodo begalinės, bet savaitės praskrenda kaip vėjas!“ Manau, daugelis mūsų gali susitapatinti su šia mintim! Taip jaučiasi daugelis žmonių skirtinguose gyvenimo etapuose. Darome tai, kas būtina, o laikas bėga nepastebimai. C. G. Jungas skirsto gyvenimą į du etapus. Pirmojo tikslas – susikurti savo asmenybę ir įsitvirtinti gyvenime bei socialinėje aplinkoje. Antrojo tikslas – „grįžti į save“, pažinti save, tapti tuo, kuo iš tiesų esi. Pasak Jungo, tapimas savimi prasideda turint socialinį stabilumą. Be tvirtos išorinės atramos šis virsmas gali būti nesaugus ir žalingas. Tai kada gi prasideda mano tikras gyvenimas? Daugelis šiandien jaučiasi įstrigę ir nuolatos laukia galimybės gyventi tikrąjį gyvenimą. Kai kurie turi aiškias idėjas, ką norėtų veikti savo gyvenime. Kiti tiesiog nori kažko geriau. Svarbu kiekvienam iš mūsų aiškiai suprasti, ką reiškia „tikras gyvenimas“. Kaip suprasiu, kad tai – mano tikras gyvenimas? „Tikras gyvenimas“ painiojamas su „geru gyvenimu“ – turtu, darbu, gyvenimo sąlygomis, šeima, laisvalaikiu ir pan. „Tikras gyvenimas“ – tai tas, kuriame vis labiau tampu tuo, kuo iš tiesų esu. Pagal C.G. Jungą tai gyvenimas, kuriame jaučiuosi gyviausias. Taigi, jei noriu nebe laukti, kada prasidės mano tikras gyvenimas, bet pradėti jį gyventi, turiu imtis pažinti ir suprasti, kas aš iš tikrųjų esu. Tai, kas esi iš tikrųjų, kyla iš vidaus. Vienas iš būdų, suprantant kas esi iš tikrųjų, pagalvoti apie patirtis ar akimirkas, kai jauteisi labiausiai savimi ir visiškai įsitraukęs į tai, ką darai. Kitas – susitelkti į tai, kas kyla iš mūsų pasąmonės – giliausios mūsų dalies. Mūsų sapnai gali būti svarbus tiltas į šią pasąmonės dalį. Ką daryti? Lauti, kol prasidės tikras gyvenimas, tikrai nevera. Ieškoti savęs verta jau dabar. Nepažintos psichikos dalys gali trukdyti suprasti, tikrąjį „aš”. Tam gali padėti pasamoninio turinio analizė. Nepamirškite pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas

Pyktis yra sveikas jausmas Iš visų emocijų Pyktį atpažįstame greičiausiai – per 39 milisekundes, trumpiau nei mirksnį! Žmogui tai padeda greitai reaguoti į pavojų. Pyktis padėjo žmonijai išlikti. Pyktis dažnai rodo grėsmę mūsų poreikiams. Pyktis nėra nieko blogo – svarbu, ką su juo darai. Pyktis natūraliai gali kilti dėl streso, nusivylimo, jausmo, kad su tavimi neteisingai elgiasi, ar kad esi puolamas, nepagarbos. Svarbu, kad pyktis nevirstų agresija. Kaip tai padaryti? Pateikiu 4 žingsnius 1. Pažink pyktį. Kai supykstame, mūsų kūnas pasiruošia veikti: širdis plaka greičiau, kvėpavimas padažnėja, raumenys įsitempia – lyg ruoštumėmės kautis ar bėgti. Dantys sukandami. Veido oda parausta. Kalbos tonas pakyla. Gali kilti noras atsitraukti. Pyktį išduoda fiziniai signalai, svarbu juos kuo anksčiau atpažinti. 2. Išlik ramus. Įkvėpk giliai per nosį, iškvėpk per burną. Kartok keletą kartų. Tai padeda nusiraminti ir nepasiduoti pirmam impulsui. Jei pats išlieki ramus, pyktis nevirsta agresija nukreipta į kitą pusę, ir kita pusė neatsako tuo pačiu. Jei situacija įkaista, pasitrauk bent kelioms minutėms. Duok sau erdvės susivokti, kas tave taip suerzino. 3. Suprask, kas vyksta. Pirmiausia paklausk savęs: Kodėl aš pykstu? Ką norėčiau pakeisti? Supykstame, kai norime, kad kažkas elgtųsi kitaip – kažką pradėtų ar nustotų daryti. Ko man dabar reikia? Ko tikiuosi, kad būtų kitaip? 4. Kalbėk apie savo jausmus, o ne kaltink kitą. Vietoj sakęs „Tu mane supykdei!“, pasakyk sau arba kitam: „Kai nutinka [konkreti situacija], aš jaučiuosi įskaudintas/piktas/ nusivylęs.“ Kai išreiškiamas konstruktyviai, pyktis padeda nustatyti ribas, apginti save ar keisti tau nemalonias situacijas. Ką daryti? Pyktis nesikaupia, jis išsikrauna kitu būdu. Sportas, piešimas, rašymas, muzika ar net rėkimas į pagalvę gali padėti išlieti emocinę įtampą be žalos kitiems ar sau. Kartais pyktis slepia senas žaizdas ar neišspręstus skaudulius. Tuomet verta apie tai pasikalbėti su specialistu. Nepamirškite pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #augimas #pyktis

Kaip mane mato dirbtinis intelektas…

Kaip įveikti prokrastinaciją? Mūsų smegenys dažnai renkasi trumpalaikį malonumą vietoj ilgalaikės naudos. Tai sukelia atidėliojimą, nes atidėdami nemalonią užduotį, iškart jaučiame palengvėjimą. Pateikiu kelis tyrimais pagrįstus patarimus, kurie padės tau įveikti atidėliojimą. Jie sudėlioti nuosekliai, todėl gali juos taikyti vieną po kito. Pažvelk į ateitį. Įsivaizduok save ateityje. Kaip jausiesi, jei neatliksi svarbios užduoties? Sukurk vaizdinį: jei atidėlioji sportą – įsivaizduok savo kūną po kelerių metų, kai atsiranda sveikatos problemų dėl neaktyvumo. Suplanuok konkretų veiksmą dabar: ne „pradėsiu rytoj“, o „rytoj 10:00 val. skirsiu 30 min.“ Kai vizualizuoji ateitį, ji tampa realesnė! Nepasiduok trumpalaikiam palengvėjimui. Pajutai norą atidėti? Sustabdyk save ir pasakyk: „Galiu jausti nerimą, bet tai nesutrukdys man veikti.“ Vietoj bėgimo nuo užduoties, tiesiog pradėk nuo mažo žingsnio – kai įsitrauksi, nerimas sumažės. Pradėk dabar ir motyvacija ateis su veiksmais! Pašalink neaiškumą ir trukdžius. Suskaidyk užduotį į mažus, aiškius veiksmus. Užuot galvojęs „sukursiu prezentaciją“, pradėk nuo „paruošiu pirmą skaidrę su įžanginiu tekstu“. Pašalink trukdžius: išjunk pranešimus, atsiribok nuo socialinių tinklų, dirbk ramesnėje aplinkoje. Naudok laikmatį. Skirk 25 minutes darbui susikaupus, o tada padaryk trumpą pertrauką (Pomodoro metodas). Stiprink valią: valia – kaip raumuo. Mūsų valia nėra neišsenkama – jei per dieną priimame daug sprendimų, vėliau ji silpsta. Primink sau savo vertybes – kodėl tau tai svarbu? Mažink kasdienių sprendimų kiekį. Jei nuolat renkiesi, ką valgyti ar kuo rengtis, vėliau gali trūkti jėgų svarbesniems sprendimams. Ką daryti? Prokrastinacija nėra tiesiog blogas įprotis – ji dažnai susijusi su giliais psichologiniais veiksniais. Supratus šiuos veiksnius, galime rasti būdų, kaip efektyviau susitvarkyti su prokrastinacija. Jei reikia, pasikalbėk su specialistu. Nepamirškite pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas #augimas #prokrastinacija #savigarba

Kaip susitvarkyti su pavydu? Moksliniai tyrimai rodo, kad pavydas suaktyvina tas pačias smegenų sritis kaip ir fizinis skausmas! Kad su juo susitvarkytume, svarbu suprasti jo kilmę, priimti jį kaip savo dalį ir transformuoti į vidinį pokytį. Ką pavydas tau sako apie tave? Vietoj to, kad galvotum apie tai, ko tau trūksta, paklausk savęs: Ko aš iš tiesų noriu? Ką pavydas atskleidžia apie mano vidinius poreikius ar neišsipildžiusius troškimus? Pavydas gali būti susijęs su praeities patirtimis, pavyzdžiui, jei vaikystėje trūko dėmesio ar pripažinimo. Šis jausmas gali atsinaujinti, kai matai kitą žmogų, turintį tai, ko tau trūko. Kaip galėtum Pavydą paversti motyvacija? Ko gali pasimokyti iš žmogaus, kuriam pavydžiu?Galbūt kitas žmogus pasiekė tai, ko ir tu norėtum? Užuot lyginęs save, pagalvok, ką galėtum padaryti, kad pats judėtum link savo tikslų. Pradėk imtis veiksmų savo gyvenime. Pvz., jei pavydi kažkieno profesinės sėkmės, investuok į savo tobulėjimą, mokymąsi ar naujus įgūdžius. Kaip gali stiprinti savo savivertę ir priimti save? Pavydas dažnai atsiranda, kai jautiesi nesaugus ir manai, kad kažko tau trūksta. Ką vertini savo gyvenime jau dabar? Net jei kiti atrodo turintys daugiau, tai nereiškia, kad tavo gyvenimas yra mažiau vertingas. Pavydas dažnai praeina, kai žmogus jaučiasi pakankamas toks, koks yra. Kaip atpažinti savo projekcijas? Kadangi pavydas dažnai atspindi tai, ko pats nepastebi savyje, verta savęs paklausti: Ar gali būti, kad ir tu turi tas savybes ar galimybes, kurias pastebi kituose, bet ne savyje? Užuot matęs tai, ko pavydi, kaip grėsmę, pažiūrėk į tai kaip į savo galimybes – tarsi veidrodį, rodantį, kuo ir pats gali tapti. Ką daryti? Svarbu išgirsti, ar pavydas gali būti ženklas, kad laikas imtis pokyčių. Pavydas gali būti kančia arba paskata augti – viskas priklauso nuo to, kaip su juo elgiesi. Bet, jei pavydas labai stiprus ar pasikartojantis, verta su juo dirbti giliau – per terapiją ar savistabą. Nepamirškite pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas #augimas

Sapnai yra tarsi langas į pasamonę – jie padeda geriau suprasti save. Šiandien sapnai dažnai nepelnytai nuvertinami. C. G. Jungas manė, kad sapnai papildo tai, ko nepastebime kasdieniame gyvenime, atskleidžia mūsų vidinę būseną ir skatina asmenybės augimą. Sapnai atskleidžia tikruosius jausmus, bet juos sunku suprasti, nes sapnai kalba metaforomis. Sapnai suteikia to, ko trūksta gyvenime. Jei gyvenime daugiau vadovaujiesi protu nei jausmais, sapnai gali būti labai emocionalūs. Jei gyvenime trūksta spontaniškumo, sapnai gali būti chaotiški ar pilni netikėtumų. Jei negalite ant ko nors pykti (pvz., tėvų), sapnuosite, kad labai kažkuo rūpinatės (pvz. teta) (sapnai apverčia). Sapnai papildo tai, ko trūksta sąmoningame gyvenime. Per sapnus simboliais kalba pasqmonė. Jungas pastebėjo, kad sapnuose dažnai pasirodo archetipai – universalūs vaizdiniai ir simboliai, būdingi visiems. Sapnų reikšmė priklauso nuo žmogaus gyvenimo ir vidinės būsenos. Tas pats simbolis kiekvienam gali reikšti skirtingus dalykus. Sapnai yra apie vidų. Net jei sapnuose matome tikrus žmones ar daiktus, jie vis tiek atspindi mūsų vidinį pasaulį. Sapno eiga, įvykiai ir emocijos padeda suprasti, ką jis reiškia. Sapnai yra apie intuiciją. Jungas manė, kad sapnai ne tik rodo praeitį, bet ir gali parodyti, kokie pokyčiai laukia ateityje dėl praeityje padarytų ar dabartinių sprendimų (progresyvi funkcija). Pasak jo, sapnai gali suteikti užuominų apie tai, kas gali atsitikti. Tačiau tai nėra tiesioginis ateities numatymas. Kaip interpretuoti sapną? 1. Atpažink pagrindinius simbolius – Ką jie tau asmeniškai reiškia? – Ar jie gali turėti bendrą reikšmę? 2. Nagrinėk sapno struktūrą – Kokios pagrindinės sapno dalys? – Ar siužetas primena kokią nors pasikartojančią gyvenimo situaciją? 3. Susiek su savo gyvenimu – Kokią problemą ar temą sapnas gali atskleisti? – Ar sapnas rodo kitokį požiūrį į situaciją? 4. Pasitikėk intuicija – Kartais atsakymas atsiranda, kai ramiai pagalvoji apie sapną. Nepamirškite pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #sapnai #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas

Karo baimė susijusi su dideliu stresu, nerimu ir nesaugumu. Dėl vidinių priežasčių ji stiprėja. Gyvename karo akivaizdoje, tačiau kartais karo baimė būna neadekvačiai didelė. Tai sutrikdo kasdienį žmogaus gyvenimą. Neadekvati karo baimė dažnai kyla dėl vidinių psichologinių procesų, kurie nuri tiesioginio ryšio su realia grėsme. Karo baimę sustiprina kolektyvinės traumos. Lietuva išgyveno pasaulinių karų žiaurumus ir patyrė šaltojo karo grėsmes. Ankstesnių kartų karo išgyvenimai perduodami per pasakojimus. Tai gali stiprinti nesąmoningą baimę, kad konfliktai atsinaujins, net jei realios grėsmės nėra. Ankstesnės traumos gali sustiprinti karo baimę. Neadekvati karo baimė gali būti trauminis atakas. Jei žmogus yra patyręs prievartą, smurtą ar grėsmę savo saugumui, šios patirtys gali padidinti nerimą dėl galimo karo. Žmogaus psichika dažnai išsaugo emocinius pėdsakus iš praeities patirčių, net jei realios grėsmės nėra. Nežinomybė dėl ateities gali sustiprinti karo baimę. Žmonės dažnai bijo to, ko negali kontroliuoti ar suprasti. Nežinomybė ir neužtikrintumas dėl ateities kitose gyvenimo srityse gali virsti perdėta karo baime. Kai trūksta stabilumo asmeniniame gyvenime, politinėje ar socialinėje aplinkoje, gali kilti nuolatinė įtampa ir nerimas dėl galimo karo, net jei reali grėsmė nėra akivaizdi. Kai sunku suprasti ir valdyti savo emocijas, karo baimė gali dar labiau sustiprėti. Žmonės, kurie sunkiai supranta savo emocijas, neretai patiria stipresnę karo baimę. Tokia baimė dažnai kyla dėl nesugebėjimo susidoroti su emociniais iššūkiais ar stresu. Karo baimę gali stiprinti nerimas dėl neaiškios ateities, taip pat baimė dėl kasdienių, mažų dalykų. Neadekvati karo baimė gali būti nesąmoningas atsakas į nerimą, kylantį kitose gyvenimo srityse. Su šia baime galime susitvarkyti, sprendžiant gilesnes nerimo priežastis. Tai gali būti sunkiau nei tiesiog neadekvačiai bijoti karo. Nepamiršk pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas #augimas

Savivertė – tai asmens realistiškas suvokimas apie savo vertę ir gebėjimas priimti save tokiu, koks jis yra. Venk apibendrinimų. Teiginys „Aš turiu žemą savivertę" remiasi bendru „viskas arba niekas“ požiūriu. Jei nuoširdžiai įvertintum save, tikėtina, kad galėtum sudaryti sąrašą savybių, dėl kurių turėtum jaustis gerai. Sakymas „Aš turiu žemą savivertę“ yra visiškai nepagrįstas. Taip sakydamas pateisini savo neveiklumą sprendžiant problemas, su kuriomis susiduri. Toks teiginys sukelia bejėgiškumo jausmą ir trukdo imtis pokyčių. Skaidyk žemą savivertę į konkrečias problemas. Tiksliau ir naudingiau yra įvardyti konkrečias gyvenimo sritis, kuriose tau nesiseka. Sakydamas „Aš turiu žemą savivertę“ tarsi apimi visą tave. Tačiau pasakydamas „Man sunku kalbėti viešai“, įvardiji konkrečią problemą. Aiškiai suformuluota problema gali būti išspręsta. Pastebėk savo neigiamus mąstymo modelius. Norint pakeisti nestabilią savivertę, svarbu atpažinti momentus, kai tavo mąstymas pats menkina tave. Tam reikia Stebėtojo Aš. Atsakyk savo neigiamoms mintims. Kai pastebi neigiamas mintis, gali su jomis „pasikalbėti“ ir pakeisti jas teigiamomis, stiprinančiomis mintimis. Kai nustojame suasmeninti kitų žmonių elgesį, galime jį vertinti objektyviau. Atpažink, senus įsitikinimus. Kai susimąstai, iš kur galėjai perimti tam tikrus įsitikinimus apie save, dažnai prisimeni praeities patirtis. Pavyzdžiui, patyčios klasės akivaizdoje skaitant pranešimą galėjo išugdyti viešojo kalbėjimo baimę. Supratimas, kad blogas savęs vertinimas gali būti išmoktas, savaime suteikia galią keistis. Susikurk aplinką, kuri nuolat palaikytų, realistiškai tave vertintų ir padrąsintų. Tai gali būti palaikantys šeimos nariai, draugai, konsultantas, terapeutas, paramos grupės, mokytojai, kolegos ar bendruomenės organizacijos. Nepamiršk pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas #augimas #savivertė #saviverte

Ar kada jautei, kad emocijos užvaldo taip stipriai, jog atrodo, lyg siaučia audra? Tai gali būti vadinama emocijų audra (affect storm) – staigus ir intensyvus emocijų antplūdis, kai sunku save suvaldyti. Emocijų audros pasireiškia kaip stiprios emocinės reakcijos, tokios kaip pyktis, baimė, liūdesys ar panika, kurios gali būti neproporcingos jas sukėlusiam įvykiui. Kas tai yra? Emocijų audros dažniausiai kyla, kai mūsų vidiniai konfliktai ir neišspręstos patirtys išlenda į paviršių, o psichika negali jų apdoroti ramiai. Toks emocijų proveržis gali pasireikšti kaip: staigus pykčio ar nusivylimo protrūkis; gilus beviltiškumas ir ašaros be aiškios priežasties; baimės ir nerimo bangos, kurių neįmanoma nuslopinti. Kodėl taip nutinka? Dažnai tai susiję su neišspręstais santykių modeliais iš vaikystės. Kai kažkas dabartyje sukelia senus jausmus, mūsų psichika reaguoja audringai, tarsi vėl išgyventume tą pačią situaciją. Neapdoroti jausmai gali tapti emocinėmis audromis. Svarbu ne tik jausti, bet ir sugebėti mąstyti apie savo emocijas, kad jos taptų valdomos. Kaip su tuo tvarkytis? Atpažinkite ir kartokite sau: „Tai emocijų audra, ji praeis.“ Kvėpuokite ir įsižeminkite. Gilūs įkvėpimai padeda sugrįžti į save. Išrašykite arba iškalbėkite jausmus. Įvardijant, kas vyksta, emocijos silpnėja. Ieškokite giluminių priežasčių. Terapija gali padėti suprasti pasikartojančias emocines reakcijas. Jei dažnai patiri emocijų audras, svarbu į jas įsiklausyti. Ką jos tau sako? Nepamiršk pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas #augimas

Leisk būti, leisk sau paleisti, leisk priimti naują. Nesvarbu, ar tai romantiškų santykių pabaiga, mylimo žmogaus netektis ar brangios svajonės praradimas – gedulas yra natūrali reakcija į atsiradusią tuštumą. Šiame poste remiuosi Hanson (2013) siūlomu modeliu, kuris moko sąmoningai išgyventi netektį: priimti savo emocijas, paleisti tai, ko nebereikia, ir atsiverti naujoms galimybėms. Leisk būti. Nėra „teisingo“ būdo gedėti – kiekviena reakcija į netektį yra normali. Liūdesys, pyktis, kaltė, palengvėjimas ar net visiška tuštuma – viskas, ką jaučiate, yra natūralu. Gedulas – tai procesas, leidžiantis mums sulėtėti, priimti netektį ir pamažu integruoti ją į savo gyvenimą. Emocijos – tarsi bangos: kai jas slopiname, atsiranda dar daugiau įtampos. Verčiau leiskime joms laisvai tekėti ir judėkime kartu su jomis. Kokias emocijas šiuo metu išgyveni? Leisk sau jausti. Leisk sau paleisti. Ar vidiniai įsitikinimai trukdo judėti pirmyn? Tai gali būti įkyrios mintys, kad kažko daugiau nebus. Galbūt tai baimė ar nuoskauda. Jei skausmas trukdo, galbūt laikas jį paleisti. Kaip tai padaryti? Paklausk savęs: ką aš laikau ir ką galiu paleisti? Rask akmenį, kuris simbolizuoja tavo skausmą, ir paleisk jį į upę. Parašyk laišką ir jį sudegink. Palaidok tai, kas siejasi su praradimu. Mūsų kūnui reikia veiksmo, kad protas suprastų pasikeitimą. Leisk priimti naują. Tai, kas teikė tau saugumą, džiaugsmą ir prasmę, išnyko. Ką daryti dabar? Visame pasaulyje yra daugybė būtybių – žmonių, gyvūnų, augalų – ir grožio – žvaigždės, vandenynai ir t. t. Kaip gali atrasti naujus būdus patirti tai? Pastebėk erdvę, kuri liko tavo širdyje, ir kai būsi pasiruošęs (-usi), leiskis į ją naujas patirtis. Sveikas gedulas – tai ne bandymas „priversti save jaustis gerai“, o gebėjimas prisiliesti prie skausmo ir tuo pačiu matyti gyvenimo grožį. Tai gebėjimas įšokti į sielvarto upę ir vėl iš jos iššokti. Nepamirškite pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas #augimas

Komplikuoti santykiai atrodo kaip nuolatinis karas. Kai santykiai yra stabilūs, partneriai lengvai sprendžia smulkius nesutarimus. Tačiau jei santykiai tampa komplikuoti, net mažos situacijos gali sukelti pavydą ir nepasitikėjimą. Kelly Brisini (2019) tyrimas atskleidė pagrindinius komplikuotų santykių veiksnius. Pagal juos parengiau klausimus, kurie gali padėti suprasti, ar tavo santykiai yra arba bus komplikuoti. Santykių neapibrėžtumas. Kiek esi tikras(a), kad liksi šiuose santykiuose? Kiek esi tikras(a), kad tavo partneris(ė) liks su tavimi? Kiek esi tikras(a), kad tavo santykiai tęsis? Konfliktų priėmimas asmeniškai. Ar pernelyg sureikšmini problemas, net jei jos yra menkos? Ar konfliktai su partneriu(e) sukelia tau jausmą, kad esi auka? Kaip dažnai jauti pyktį, skausmą, liūdesį ar baimę būdamas(a) su savo partneriu(e)? Pavydas. Ar matai grėsmę savo santykiams, nors realiai jos nėra? Ar dažnai klausi savęs, ar tavo partneris(ė) jaučia ar gali jausti trauką kitam žmogui? Ar jauti stirias emocijos, jei pagalvoji, kad partneris(ė) tave gali apgaudinėti? Trukdymas siekti tikslų ir pagalbos trūkumas. Ar tavo partneris(ė) stengiasi trukdyti tau pasiekti tai, ką turi ir nori padaryti? Jei susidarai dienos planą, ar atrodo, kad partneris(ė) trukdo jį įgyvendinti? Ar partneris(ė) klausia, kaip gali tau padėti atlikti reikalingus darbus, kad pasiektum savo tikslus? Vengimas kalbėti apie sudėtingas temas. Ar stengiesi nesikalbėti apie svarbias santykių sritis, kurios kėlė arba kelia problemų? Ar dažnai nekeli jautrių klausimų? Kai kas nors nepatinka tavo partnerio(ės) veiksmuose, ar sugebi kalbėti apie tai? Jei jauti pavydą, ar gali pasidalinti tuo su partneriu(e)? Ką daryti? Jei teigiamai atsakei į daugumą klausimų, tavo santykiai yra komplikuoti arba gali tokie tapti. Svarbu atvirai apie tai kalbėti su savo partneriu(e). Keičiant savo elgesį galima santykius daryti sveikesniais. Nepamirškime pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas #augimas #santykiai

Mitai apie meilę trukdo užmegzti prasmingus ryšius. Filmuose, knygose ir žiniasklaidoje meilė dažnai romantizuojama, todėl daugelis žmonių nesveiką elgesį painioja su tikra meile. Iš tikrųjų meilė yra daugiau nei nuostabūs poelgiai, greitai praeinančios emocijos ar aistringas intensyvumas – tai gili, stabili ir nesavanaudiška jėga, kuri skatina augimą, saugumą ir abipusę pagarbą. Dėmesio rodymas nėra meilė. Dėmesys dažnai painiojamas su meile. Kartas nuo karto gaunamos žinutės gali būti panašios į meilę. Tačiau tikra meilė siejama su nuoseklumu ir gilumu, o ne trumpalaikiu patvirtinimu. Tyrimai rodo, kad emocinis prieinamumas yra pagrindinis ilgalaikę meilę prognozuojantis veiksnys. Pavydas nerodo prisirišimo. Daugelis žmonių pavydą painioja su meile, manydami, kad jei kas nors linkęs savintis, vadinasi, jam labai rūpi. Tačiau pavydas dažnai kyla iš nesaugumo, baimės ir pasitikėjimo stokos, o ne iš tikros meilės. Sveikuose santykiuose meilė grindžiama pasitikėjimu, o ne įtarumu. Kontrolė nėra apie rūpestį. Kontrolė – nurodinėjimas, su kuo partneris gali matytis arba kaip jis turi elgtis – dažnai laikomas rūpinimusi. Psichologai pabrėžia, kad sveiki santykiai grindžiami abipuse pagarba, o ne kontrole. Tikra meilė puoselėja nepriklausomybę ir remia asmeninį augimą, o ne riboja laisvę. Drama nekuria santykių. Kai kurie žmonės nuolatines dramas prilygina jauduliui, manydami, kad meilė turi būti kupina konfliktų, atsiprašymų ir emocinių sukrėtimų. Tikrai meilei reikia stabilumo, supratimo ir abipusės pagarbos. Tyrimai rodo, kad sveiki santykiai teikia saugumą ir pasitikėjimą, o ne chaosą ir netikrumą. Ką daryti? ikra meilė nemanipuliuoja, nekontroliuoja ir neišsekina. Priešingai, ji puoselėja, stiprina ir įgalina. Rinkitės meilę, kuri neša ramybę, o ne sumaištį. Meilę, kuri kuria, o ne griauna. Meilę, kuri primena namus, o ne mūšio lauką. Nepamirškime pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #stress #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas #augimas #impostersyndrome #savivertė #saviverte #trauma #depresija #nerimas

Ar esi pats sužlugdęs ką nors, kas tau yra svarbu, tarsi tyčia? Galbūt kada atidėliojai svarbius darbus, vengei reikšmingo pokalbio ar sugadinai perspektyvius santykius. Kodėl trukdai pats sau? Kaip gali ištrūkti iš šio užburto rato? Savisabotažas įvyksta tada, kai tavo pačio veiksmai (ar neveiklumas) sutrukdo pasiekti to, ko nori. Kodėl save sabotuojame? Baimė patirti nėskėkmę arba sėkmę. Nesėkmės baimė yra pagrindinė savisabotažo priežastis. Tačiau svarbi ir sėkmės baimė. Sėkmė susijusi su naujais iššūkiais, kurie gali būti bauginantys. Žmogus gali nenorėti susidurti su naujomis atsakomybėmis. Esama situacija yra patogi. Buvimas joje leidžia išvengti nerimo dėl nežinomybės. Žema savivertė. Kai kurie giliai viduje jaučiasi neverti sėkmės. Tai susiję su žema saviverte. Taip nesąmoningai sabotuojame save ir pasitvirtiname, kad esame nieko verti. Jei savęs vaizdas yra neigiamas („aš nesu pakankamai geras“), tačiau gyvenime vyksta kažkas gero, mūsų smegenys gali bandyti „ištaisyti“ šį neatitikimą sabotuodamos sėkmę. Neišspręstos traumos. Praeities patirtys, ypač tos, kurios susijusios su atstūmimu, išdavyste ar nesėkmėmis, yra svarbios. Neišspręsta trauma gali sukelti savisabotažą, kaip būdą išvengti skausmingų patirčių pasikartojimo. Saugiau būti pažįstamoje situacijoje, nors ir Kenksmingoje. Žmonės turi įsisenėjusių įpročių. Jaučiamės saugiai situacijose, kurias pažįstame. Net jei ir jos yra žalingos ir kenkia. Dėl to sabotuojame bet kokias naujas galimybes. Ką daryti? Susitvarkyti su savisabotažu gali užtrukti. Pirmiausia reikia pripažinti sau, kad esi vertas sėkmės ir laimės, net jei vidinis kritikas sako kitaip. Keitimasis grįstas sąmoningumu – reikia pažinti savisabotažo situacijas, kaip jos kyla, kas su tavimi vyksta. Suvokiant kas su tavimi vyksta, keisis ir elgesys. Nepamirškime pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #stress #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas #augimas #impostersyndrome #savivertė #saviverte #trauma #depresija #nerimas

Psichologinis atsparumas Viduje turime resursų įveikti sunkumus. Atsparumas (resilience) – tai psichologinė savybė, leidžianti prisitaikyti prie gyvenimo iššūkių, sunkumų ar trauminių įvykių ir juos įveikti. Dalis žmonių, susidūrę su sunkumais, trauminiais įvykiais ar nesėkmėmis, randa būdų pakeisti kryptį, emociškai išgyti ir toliau judėti savo tikslų link. Aplink matau, kaip žmonės kenčia dėl atsparumo trūkumo, ir noriu jiems padėti. Atsparumo veiksniai neaiškūs. Tyrimais nustatyta, kas padeda: teigiamas požiūris, optimizmas, gebėjimas reguliuoti emocijas ir gebėjimas suvokti nesėkmę kaip naudingą grįžtamąjį ryšį. Bet atsparumo veiksniai neaiškūs. Atsparumas vystosi ankstyvoje vaikystėje. Gali būti, kad yra genetinis polinkis į psichologinį atsparumą. Tačiau ankstyvos vaikystės gyvenimo aplinkybės ir patirtys turi svarbų vaidmenį psichologiniam atsparumui. Dabartiniai įvykiai (pvz. skyrybos su antra puse) gali aktualizuoti ankstyvosios vaikystės traumas (pvz. tėvų skyrybas, vieno iš tėvų praradimą) ir sugriauti žmogų. Kaip ugdyti savo atsparumą? Sveiki įpročiai – pakankamai miegoti, gerai maitintis ir mankštintis – gali sumažinti stresą, o tai savo ruožtu gali padidinti atsparumą. Svarbi artimųjų parama iškilus bėdai. Padeda stiprios moralinės ir etinės normos (pvz. tikėjimas). Svarbu nekelti nerealistinių tikslų. Rekia išmokti įsivardinti ir išreikšti savo jausmus. Atsparumą didina tikėjimas, kad pats esi savo likimo kalvis. Įrodyta, kad didesnį atsparumą turi žmonės su vidiniu kontrolės lokusu. Jie tiki, kad jų gyvenimą lemia jų pačių pastangos, sprendimai ir veiksmai. Jie prisiima atsakomybę už savo sėkmes ir nesėkmes, jaučia didesnę kontrolę ir yra linkę imtis iniciatyvos sprendžiant problemas. Ką daryti? Tikras atsparumas nereiškia, kad niekada nesusidursite su sunkumais. Jei nesusidursite su skausmingomis patirtimis, niekada neatrasite savo atsparumo. Todėl skausmas yra natūrali augimo dalis. Svarbu reflektuoti savo patirtis. Nepamirškime pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas

Valgymo sutrikimai yra ne tik anoreksija ir bulimija. Daug kas galvoja, kad valgymo sutrikimai – tik anoreksija (nevalgymas) ir bulimija (persivalgymas ir maisto šalinimas). Valgymo sutrikimai taip pat yra: + Persivalgymo epizodai (dėl emocijų ar streso) + Ortoreksija (labai sveikas maitinimasis) + Hipersportas (per nelyg didelis treniravimas, kaip priklausomybė) + Kūno dismorfinis sutrikimas (susirūpinimas nežymiais kūno trūkumais) Ankstyvas pripažinimas padeda. Jūsų rūpestis gali būti svarbus. Apie valdymo sutrikimus svarbu pasakyti, nors gali būti ir labai sunku tai padaryti. Būk empatiškas. „Aš pastebėjau kai ką, kas mane neramina, ir noriu su tavimi apie tai pasikalbėti.“ Išreišk rūpestį. „Pastebėjau, kad pastaruoju metu tau sunku su valgymu / tu atrodai labai susirūpinęs dėl savo išvaizdos. Aš norėčiau tau padėti.“ Venk kaltinimų ar spaudimo. Nesakyk, kad jis/ji daro kažką blogai. Užtikrink, kad nori padėti, o ne teisti. Klausk klausimų, o ne teik sprendimus. „Kaip jautiesi dėl savo valgymo įpročių?“ „Kaip galėčiau tau padėti?“ Sergantys valgymo sutrikimais gali būti nemotyvuoti gydytis ir manipuliuojantys. Valgymo sutrikimams reikia kompleksinės pagalbos: medicininės, psichiatro, prichologo pagalbos, socialinio palaikymo (pagalbos grupių, artimųjų). Pagalba gali būti sunki dėl sergančiųjų priešinimosi. Dažniausiai pradeda reikštis paauglystėje, todėl svarbus tėvų dalyvavimas. Padėti reikia, nes tai mirtiniausias psichikos sutrikimas (iki 10%). Ką daryti? Valgymo sutrikimai labai sudėtingi, tačiau išsprendžiami. Tai gali būti susiję su nerimu, perfekcionizmu, kūno įvaizdžiu, obsesyviomis mintimis, polinkiu į savižudybę, sudėtingais tarpusavio santykiais. Šias problemas reikia spręsti bendrai, o kartais tai gali užimti daug laiko. Nepamirškime pasirūpinti savimi! #psichologija #psichoterapija #savespazinimas #psichologas #emocinesveikata #psichologinepagalba #savirefleksija #terapija #psichinesveikata #meditacija #stress #gyvenimokokybė #asmeninisaugimas #augimas #impostersyndrome #savivertė #saviverte #trauma #depresija #nerimas